Žmogaus kūne šių sąnarių yra du. Jie simetriški ir jungia apatinį žandikaulį su smilkinkauliu, abejose galvos pusėse. Literatūroje dažnai randamas šio sąnario trumpinys TMJ (angl. temporomandibular joint). Retai kada susimąstome, kokią svarbią funkciją žmogaus gyvenime atlieka šie, bene daugiausiai naudojami sąnariai. TMJ yra svarbus ne tik pirminiam maisto apdorojimui burnoje ir virškinimo sistemoje. Šis sąnarys taip pat svarbus kvėpavimo funkcijai palaikyti, bendraujant bei reiškiant emocijas. Be šių sąnarių, turėtume rimtų problemų kalbant, valgant, žiovaujant ar bučiuojantis. Be to, TMJ daugumos patologijų atvejų yra tiesiogiai susijęs su kakline stuburo dalimi. Todėl kartais skausmas plintantis į galvą ar kaklą, gali būti, ne šių struktūrų problema, o būtent TMJ sutrikimo priežastis ir atvirkščiai.
Tai sudėtingi savo sandara sąnariai, kartu su dantimis sudarantys „trijų sąnarių kompleksą“ bei turintys diską viduje. Diskas pagerina sąnarinių paviršių tarpusavio sutapimą (kongruentiškumą)  ir sutepimą, taip pagerindamas sąnario judesius.
Sąnario paviršiai, sąnario sudėtinės dalys ir raumenys esantys apie sąnarį yra labai svarbūs žandikaulio judėjime ir padėties palaikyme: dantų kontakte (sąkanda, valdymas), atvėrime, atliekant žandikaulio judesius ir ramybės būsenoje.
Labai svarbu, jog abu šie sąnariai veiktų normaliai, nes apatinis žandikaulis visada juda per abu sąnarius, nors ne visada vienodai (gali judėti simetriškai arba asimetriškai), tačiau vienas sąnarys negali judėti be kito sąnario.

Yra penki pagrindiniai TMJ judesiai:

1. Depresija (burnos atvėrimas);
2. Elevacija (burnos užvėrimas);
3. Protruzija ar protrakcija (smakro atkišimas pirmyn);
4. Retruzija ar retrakcija (smakro įtraukimas);
5. Laterotruzija ar lateropulsija (šoniniai judesiai į kairę ir dešinę puses).

Sąnarį supantys ir prie jo prisitvirtinantys raumenys kontroliuoja žandikaulio padėtį ir judesius.

TMJ svarba dantų sąkandžiui

Šiuolaikinėje visuomenėje, žmogaus dantys atlieka reikšmingą vaidmenį. Dideli, gražūs dantys ir patraukli šypsena yra išties svarbu, nes tai suteikia žmogui daugiau pasitikėjimo savimi. Dabar ortodontai, daugelyje pasaulio šalių, skiria nemažai dėmesio suaugusių žmonių dantų ir žandikaulio augimo neatitikimams koreguoti. Pasitaiko, jog žmogui augant apatinis žandikaulis vystosi ne taip, kaip reikia (auga per daug ar per mažai) ir taip veikia greta esančius kaukolės kaulus – smilkinkaulį ir viršutinį žandikaulį. Dėl šių priežasčių, atsiranda netaisyklingas sukandimas:  nesukandimas arba per didelis sukandimas. Asmuo turintis netaisyklingą sukandimą, labiau kramto su viena puse, kas gali lemti TMJ veiklos pakitimus.
Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį į kramtomuosius raumenis, kurie gali įveikti pasipriešinimą tenkantį kramtymo metu. Per didelis dantų trynimasis ar sukandimas gali sukelti priekyje esančių dantų, kaplių ir ilčių abraziją (nugramdymas) bei kramtomųjų raumenų skausmą. Dantų „griežimas“ nakties metu (bruksizmas) viena iš pasitaikančių problemų, kurią dažnai sukelia stresas, tai svarbu koreguoti.
Autorių teigimu (LeResche, 1997; Cairns et al. 2003) moterims iki menopauzės pasitaiko 4 kartus dažniau TMJ pakitusi funkcija nei vyrams. Teigiama, jog taip yra dėl to, kad moterys sunkiau pergyvena patiriamą stresą bei dėl hormoninių skirtumų moterų kramtomieji raumenys mažiau ištvermingi ir dirba mažesne jėga nei vyrų.

Dažniausiai pasitaikantys TMJ funkcijos pakitimai ir simptomai

Kuomet TMJ veikla nėra sutrikusi, žandikaulis gali judėti sklandžiai į viršų, apačią ar šonus. TMJ sąnario sutrikimus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:

1. Raumenų sutrikimai. Jaučiamas žandikaulio funkciją atliekančių raumenų skausmas, taip pat kaklo ir pečių raumenų. Šis skausmo tipas kitaip dar vadinamas miofascijiniu;
2. Struktūriniai sutrikimai, tokie kaip sąnario dislokacija, disko išstūmimas, kaulo lūžis;
3. Degeneraciniai patikimai – sąnario susidėvėjimas ir įtrūkimai, galintys sukelti artritą. Tokie patikimai ardo sąnarį dengiančią kremzlę.

TMJ veiklos pakitimai yra dažni suaugusių žmonių tarpe – maždaug trečdalis skundžiasi bent vienu ar keliais simptomais kylančiais dėl šio sąnario. Dažniausiai jaučiami simptomai:

• Skausmas priekyje ar šalia ausies atliekant žandikaulio (burnos) judesius;
• Girdimas garsas, pvz. traškėjimas ar čeržkėjimas („griežimas“) priekyje ar šalia ausies atliekant žandikaulio (burnos) judesius;
• Ribojamas išsižiojimas ar burnos uždarymas, sąnario „strigimas“;
• Skausmas – kramtomųjų raumenų ar smilkinkaulio plote – išsižiojant, kramtant ar ryto metu;
• Kaklo skausmas;
• Galvos skausmas.

Pacientas, kurį vargina TMJ veiklos pakitimai dažniausiai jaučia simptomus atliekant žandikaulio judesius, pvz. platus išsižiojimas, kramtymas.
Tuo atveju, jei pastebima, jog burnos judesiai ir kramtomieji raumenys nėra susiję su asmens jaučiamais kaukolės ar veido skausmais, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitų struktūrų funkciją, nes tai gali kelti jau ne TMJ veiklos pakitimai, o kitos struktūros pvz. viršutinė kaklinė stuburo dalis.

Gydymas

Konservatyvus gydymas gali sumažinti ar visai panaikinti paciento jaučiamą skausmą. Kineziterapija turėtų būti taikoma pirmiausiai ir tik tada, jeigu nėra teigiamų pokyčių galima taikyti chirurginį gydymą ar papildomas terapines priemones. TMJ gydymui taikoma:

• Manualinė terapija yra ypač veiksminga ir svarbi gydant TMJ sąnario veiklos pakitimus. Terapijos pagalba atkuriama normali sąnario veikla, ištempiamos struktūros ribojančios sąnario judesius, sumažinamas jaučiamas skausmas. Taip pat, terapija palaiko normalią sąnario funkciją taip užkisdama kelią ateityje galintiems atsirasti sąnario susidėvėjimams ir degeneraciniams pakitimams;
• Fizioterapija;
• Medikamentinis gydymas;
• Atsipalaidavimo technikos;
• Papildoma terapija (pvz. akupunktūra, hipnozė, savikontrolė – nekramtyti kramtomos gumos ir pan.);
• Psichologinė terapija;
• Operacija.

KT Šetkus Mindaugas