Masažai plačiai taikoma kineziterapijos rūšis sveikatai stiprinti, darbingumui bei psichinėms bei fizinėms žmogaus jėgoms grąžinti. Yra kelios masažo rūšys:

• Gydomasis masažas. Atliekamas gydymo įstaigose, norint pagerint ligonio būklę ir savijautą;

• Taškinis masažas. Tai gydymo metodas, kuris jungia akupunktūrą ir masažą. Taškinio masažo metu pirštų galais masažuojami biologiškai aktyvūs taškai;

• Segmentinis masažas. Daromas poveikis odos paviršiui, gilesniems audiniams ir vidaus organams.

• Higieninis masažas. Taikomas normaliai organizmo veiklai palaikyti, sveikatai stiprinti, senėjimo procesams stabdyti;

• Kosmetinis masažas. Atliekamas norint palaikyti atskirų kūno dalių išvaizdą, pašalinti ir sumažinti kosmetinius defektus;

• Masažas aparatais. Jis atliekamas įvairiais aparatais ir derinamas su masažavimu rankomis;

• Hidromasažas. Atliekamas vandeniu ar vandens srove.

Masažas – speciali, dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių visuma. Masažas paveikia abipusius neurorefleksinius, neurohumoralinius ir neuroendokrininius ryšius. Odos mechanoreceptoriai transformuoja mechaninio dirginimo energiją į nervinius impulsus, kurie sklinda į centrinę nervų sistemą, ši atsakomąsias reakcijas, koordinuoja, reguliuoja įvairias funkcijas. Naudojami keli gydomojo klasikinio masažo būdai.

Glostymas

Vienas seniausių masažo būdų, kuriuo pradedamas ir baigiamas masažas. Glostant ranka lengvai slysta kūno paviršiumi, nesudarydama prieš save odos raukšlės. Glostymas tiesiogiai veikia odą: pašalina suragėjusias epidermio ląsteles, pagerėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, odos kvėpavimas, kraujo apytaka kapiliaruose, pakyla odos temperatūra. Yra skiriami keli glostymo būdai:

• Plokščiasis paviršinis glostymas;
• Plokščiasis gilusis glostymas;
• Apimantis nenutrūkstamas glostymas;
• Apimantis nutrūkstantis glostymas.

Trynimas

Tai audinių pajudinimas, pastūmimas, ištempimas įvairiomis kryptimis. Jo metu masažuotojo ranka juda kartu su odos paviršiumi prieš ir pagal limfos tekėjimo kryptį. Trinant ištempiami randai, sumažėja sąaugų patologija, didėja kraujo tekėjimas į audinius ir gerėja jų mityba, didėja raumenų tonusas. Skiriami šie trynimo būdai:

• Išilginis trynimas;
• Skersinis trynimas;
• Spiralinis trynimas;
• Žiedinis trynimas.

Maigymas

Vienas sudėtingiausių pagal atlikimo metodiką masažo būdų. Maigymas didina raumenų tonusą, susitraukimo funkciją, sausgyslių elastingumą, ištempia raiščius, gerina raumenų kraujo ir medžiagų apykaitos procesus, mažina raumenų nuovargį. Maigymo būdai: nenutrūkstantis išilginis ir skersinis, nutrūkstantis atkėlimas ir spiralinis.

Vibracija

Tam tikro dažnio ir amplitudės virpesių perdavimas kūno paviršiumi. Vibracija veikia ne tik tą vietą, kuri yra masažuojama, bet ir šalia bei giliau esančius audinius. Dėl refleksinio poveikio mechaninė vibracija sustiprina, o kai kada ir „atgaivina” išnykusius giliuosius refleksus, malšina skausmą, gerina masažuojamos vietos mitybą, raumenų gebėjimą susitraukti, keičia kraujo spaudimą, gerina žarnyno peristaltiką, audiniai atsigauna po traumų. Skiriami šie vibracijos būdai: nenutrūkstanti, kuri dar skirstoma į labilią, stabilią ir taškinę, ir nutrūkstanti vibracija.

• Nenutrūkstantis stabilus: masažuotojas virpamuosius judesius atlieka ranka vienoje vietoje;
• Nenutrūkstantis labilus: masažuotojo ranka, virpindama audinius, slenka masažuojamu paviršiumi;
• Nenutrūkstantis taškinis: atliekamas vienu pirštu kaip nenutrūkstančios stabilios vibracijos atmaina;
• Nutrūkstanti vibracija: šios vibracijos metu masažuotojo ranka, prisilietusi prie masažuojamo paviršiaus, staiga atitraukiama. Ši vibracija _ tai tarsi smūgiai į kurią nors vietą. Pagalbiniai vibracijos būdai: plekšnojimas, padaužymas, kapojimas, purtymas, sukratymas, pakratymas, pastūmimas.

Mechanoterapija

Mechanoterapija naudojama norint atgaivinti nusilpusius arba sunkiai atliekamus judesius. Ji atliekama specialiai sukonstruotais aparatais. Mechanoterapija kaip gydymo būdas susiformavo praeito šimtmečio viduryje. Taikant mechanoterapiją judesys yra griežtai lokalizuotas, tiksliai dozuojamas pasipriešinimas, raumuo tempiamas mechaniškai, judesys kartojamas daug kartų. Taigi mechanoterapijos metu veikiami rigidiški raumenys, kontraktūros po imobilizacijos, tempiamos sausgyslės, atgaivinamas raumenų tonusas, taisomi laikysenos defektai.

Tempimo terapija

Tempimo terapija – gydymo metodas, kai, tempiant mechaniniu būdu pagal išilginę ašį, stengiamasi atitraukti, pailginti tam tikras žmogaus kūno vietas. Dažniausiai yra veikiama sausgyslių ir raiščių sistema. Tempimo terapija – tai labai senas gydymo būdas, kuris gali būti taikomas įvairioms kūno dalims, tačiau visada reikia parinkti tinkamą padėtį. Kartu su tempimu gali būti naudojama vibracija, šiluma. Tempimas gali būti atliekamas naudojant specialius tempimo stalus arba kitas priemones. Tempimą galima atlikti sausumoje ir vandenyje. Vanduo gerai atpalaiduoja raumenis, todėl tempimas vandenyje pranašesnis už tempimą sausumoje. Procedūros trukmė įvairi, priklausanti nuo tempimo vietos, pavyzdžiui: kaklas tempiamas 2-10 min., juosmuo – iki 20 min.

 Naudojant tempimo terapija reikia laikytis šių taisyklių:

• skirti tempimą tik esant tiksliai diagnozei;
• prieš procedūrą atpalaiduoti raumenis;
• temptina vieta turi būti tarp fiksuotų kūno dalių;
• tempti reikia atsargiai, lėtai, didėjančia jėga, stebint ligonio būklę;
• pasibaigus tempimo laikui, ligonis išlaisvinamas lėtai, po truputį mažinant jėgą. Greitas procedūros nutraukimas sukelia paūmėjimą;
• po tempimo ligonis turi likti ramybėje 20-30 min., geriausia nepajudinti jo iš vietos.

 

Šaltinis: http://lt.wikipedia.org/wiki/Kineziterapija#Masa.C5.BEas