Manualinė terapija
Dauguma pacientų atvykę pirmąjį kartą pas kineziterapeutą tikisi sulaukti gydymo fizioterapija, masažu ar nurodymų, kaip taisyklingai atlikti fizinius pratimus. Be abejo, šių gydymo būdų veiksmingumas pagrįstas moksliniais tyrimais ir daugelis kineziterapeutų pritars, jog fizioterapija, fiziniai pratimai reikalingi norint atstatyti raumens ar raumenų grupių disbalansą. Tačiau pastaruoju metu specialistai vis dažniau žvelgia į asmens judėjimo funkcijos atkūrimą kiek kitaip. Jie domisi kodėl raumenys nefunkcionuoja tinkamai, o pratimus skirtus, pvz. apatinės nugaros dalies gydymui, skiria ne kaip pagrindinę normalios judėjimo funkcijos atstatymo priemonę, bet papildomą manualinės terapijos komponentą. Kitaip tariant, kartais yra tikslingiau ir efektyviau manualiai atkurti normalią stuburo ar sąnarių biomechaniką, vietoj to, kad stiprinti raumenis fiziniais pratimais. Koreguojant tik raumenų funkciją, dažnai tokia terapija neturės ilgalaikio efekto. Neišsprendus struktūrinių pakitimų (sąnariuose ar stubure), simptomai gali atsinaujinti, nes nebus išsiaiškinta ir pakoreguota tikroji skausmo ar judesio suvaržymo priežastis.
Pavyzdžiui, keliant didelį daiktą ir pasitempus nugarą žmogus pajunta stiprų skausmą, kurį vėliau lydi raumenų spazmas. Dažnu atveju toks asmuo kreipiasi į masažo terapijos specialistą, norėdamas išsivaduoti iš jaučiamo skausmo. Po procedūros, pacientas jaučia laikiną palengvėjimą, tačiau toks palengvėjimas ilgai netrunka. Jo jaučiamas skausmas atsinaujina ir taip yra dėl to, kad tikroji skausmo priežastis (tarpslansktelinio sąnario „užsirakinimas“ ar tarpslanstelinio disko įtrūkimas) nėra pašalinta.
Kas yra manualinė terapija?
Manualinė terapija, dažniausiai apibūdinama kaip gydymas rankomis, kurį atlieka kineziterapeutas. Specialistas rankų pagalba, naudodamas specialias technikas, pasyviai veikia minkštuosius audinius ar sąnarius tam, kad sumažinti paciento jaučiamą su judesiu susijusį skausmą ar judėjimo funkcijos pakitimą, kurį galėjo sukelti raumens spazmas ar sąnario normalios funkcijos pakitimas. Dar 1987 metais, savo veikale, fizioterapeutas G. D. Maitland, atkreipia dėmesį, kad pasyvus judesys turi specifinį bei kitokį klinikinį ir terapinį poveikį nei bet koks kitas judesys.
Šis gydymo metodas dažnai naudojamas tokioms paciento problemoms diagnozuoti ir gydyti, kaip:
- sustingusių sąnarių mobilizacija,
- sąnario gijimo skatinimas,
- neuro-raumeninės sistemos atkūrimas,
- skausmą sukeliančių judesių gerinimas,
- imobilizacijos komplikacijų prevencija (sąnario judesio amplitudės sumažėjimas) ir kt.
Taip pat tai veiksminga sporto medicinoje, sergant reumatinėmis ligomis, konservatyviai sprendžiant ortopedines sąnarių problemas ar siekiant greitesnio atsigavimo po ortopedinių operacijų.
Maitland manualinės terapijos koncepcija
Yra keletas pagrindinių manualinės terapijos krypčių. Viena efektyviausių – Maitland manualinės terapijos koncepcija. Koncepcija pavadinta australų fizioterapeuto ir vieno iš Tarptautinės Ortopedinės Manualinės Terapijos Federacijos įkūrėjų Geoffrey Douglas Maitland (1924-2010) vardu, kuris ir sukūrė šią specifinę koncepciją. Maitland manualinės terapijos atsiradimas laikomas vienu svarbiausių pokyčių manualinėje terapijoje.
Pagrindinis dėmesys Maitland koncepcijoje skiriamas ne gydymo technikai, o filosofiniam mąstymui ir sprendimų priėmimo procesui, remiantis analitiniu klinikiniu paciento ištyrimu, įvertinimu ir pakartotiniu ištyrimu gydymo eigoje. T.y. koncepcijoje pabrėžiama:
- specifinis mąstymo būdas;
- paciento subjektyvus vertinimas (svarbu sužinoti asmens nusiskundimų tipą, ligos istoriją, vietą, kuri gali kelti simptomus ir jų pobūdį. Įsiklausyti į paciento nusiskundimus! Tai padės nustatyti tolesnį veiksmų planą ir galimą asmens simptomų šaltinį);
- objektyvus kineziterapinis įvertinimas (patvirtina arba atmeta hipotezę, kurią kineziterapeutas iškėlė subjektyvaus vertinimo metu);
- po kiekvieno manualinės terapijos gydymo, pakartotinis paciento vertinimas;
- pakartotinis paciento subjektyvus ir objektyvus vertinimas kiekvienos sekančios procedūros metu;
- manualinės terapijos menas (žinoti kada, kaip ir kokią techniką atlikti ir pritaikyti kiekvienam pacientui individualiai);
Šią manualinės terapijos metodiką saugiai ir veiksmingai gali atlikti tik specialiai apmokyti ir aukštos kvalifikacijos specialistai. Nes pasyvaus judesio efektyvumas, nors ir pagrįstas klinikinėje ir eksperimentinėje praktikoje, tačiau be tikslaus supratimo apie judesio mechanizmą, jo dozavimą ir judesio kontroliavimą nesukels laukiamo efekto. Galime didžiuotis, jog Fizioklinikos kolektyvas po ilgai trukusių kursų Lenkijoje, kuriuos vedė dėstytojai PT Thomas Horre ir PT Di Addison, įgavo tarptautinius, pasaulyje pripažintus, IMTA (The International Maitland Teachers Association) Maitland manualinės terapijos 1 ir 2a lygio pažymėjimus.
