Epikondilitas yra dilbio raumenų sausgyslių uždegimas. Skiriamos dvi epikondilito rūšys:

• lateralinis (geriau žinomas kaip “tenisininko alkūnė”)
• medialinis (dar vadinamas “golfo žaidėjo alkūnė”).

Įdomu tai, jog lateralinis epikondilitas dažniau diagnozuojamas ne tenisininkams. Nepaisant dešimtmečius atliekamų tyrinėjimų, epikondilito gydymas išlieka viena iš komplikuočiausių ir daugiausiai iššūkių kialiančių problemų kineziterapeutams bei mokslininkams.

Priežastys

Pagrindinė priežastis, sukelianti abiejų rūšių epikondilitus – dilbio raumenų pekrovimas, pernaudojimas (overuse). Būtent per didėlė dilbio raumenų apkrova  pažeidžia jų sausgysles, ko pasekoje atsiranda uždegimas, kolageno degeneracija bei didžiulis diskomfortas viename ar kitame alkūnės šone.

Negydomas epikondilitas gali išsilaikyti/tęstis nuo 6 iki 24 mėn.

 

Lateralinis epikondilitas („tenisininko alkūnė“)

Lateralinis epikondilitas yra chroniškas raumenų skeleto sistemos sutrikimas, kuris paveikia alkūnės sąnarį. Epikondilitas dažniausiai atsiranda kuomet ilgą laiką yra atliekamas toks pat, nuolatos pasikartojantis riešo tiesimo judesys (pvz. žaidžiant tenisą). Šį sutrikimą sukelia tiesiamųjų dilbio raumenų perkrova (oversuse), ko pasekoje vyksta nuolatinis sausgyslės mikrotraumavimas bei atsiranda uždegiminiai procesai. Tokiu būdu, prasideda sausgyslės degeneracija. Kitaip tariant, sausgyslė nespėja tinkamai sugyti prieš ją vėl mikrotraumuojant.

Lateralinis epikondilitas gali kamuoti įvairių profesijų atstovus, kurie savo darbe naudoja monotoniškus, nuolat pasikartojančius  judesius:

• Darbininkus, kurie naudojasi rankiniu atsuktuvu, plaktuku.
• Virtuvėje dirbančius asmenis, kuriems tenka daug pjaustyti.
• Tapytojus.
• Langų valytojus.
• Dažytojus.
• Siuvėjus.

Medialinis epikondilitas („golfo žaidėjo alkūnė“)

Medialinio epikondilito atsiradimo mechanizmas yra identiškas lateralinio epikondilito t.y., dėl per didelės dilbio raumenų apkrovos. Šį sutrikimą sukelia lenkiamųjų dilbio raumenų perkrova, kuri provokuoja skausmą vidinėje alkūnės pusėje.

Dažniausiai medialis epikondilitas vargina golfo žaidėjus, krepšininkus, kopinėjimo į uolas sporto entuziastus.

 Epikondilitų simptomai:

• Lokalus skausmas išoriniame arba vidiniame alkūnės paviršiuje.
• Plintantis skausmas riešo arba žąsto link.
• Patinimas, atsirandantis virš skausmingos vietos.
• Lenkiamųjų arba tiesiamųjų dilbio raumenų jėgos sumažėjimas.
• Skausmingi dilbio supinacijos (atgrežimo) ir pronacijos (nugrežimo) judesiai.
• Apribota alkūnės judesio amplitudė.

 

Reikia atklreipti dėmesį į skirtingą skausmo lokalizaciją, priklausomai nuo epikondilito rūšies. Lateralinis epikondilitas sukelia skausmą išorinėje, tuo metu medialinis – vidinėje alkūnės pusėje.

Epikondilito diagnozavimas

Epikondilito diagnozavimui reikalinga klinikinė, su šia liga susijusi paciento ligos istorija, išsami probleminės vietos apžiūra bei ištyrimas, naudojant specifinius testus. Dažniausiai skausmas yra išprovokuojamas:

• liečiant (palpuojant) probleminę sritį;
• prašant stipriai suspausti kumštį arba sugriebti kokį nors daiktą;
• specifiniais testais;
• riešo veiksmai su pasipriešinimu (pvz.: tiesimas, lenkimas, supinacija, pronacija).

 

Norint paneigti arba patvirtinti diagnozę galimi radiologiniai tyrimai (pvz. branduolių magnetinis rezonansas arba ultragarsas).

Gydymas

Nėra vieno stebuklingo gydymo būdo, kuris padėtų visiems pacientams. Tik įvairios skirtingų gydymo metodų kombinacijos gali padėti pasiekti norimų rezultatų. Reikia paminėti, jog tai yra labai individualu ir kiekvienam žmogui yra ieškomas “auksinis” gydymo metodų derinys.

Remiantis bendraisiais principais, visų pirma stengiamasi sukontroliuoti skausmą bei skatinti gijimo procesus. Po to – siekiama atkurti buvusia judesių amplitudę bei jėgą. Galutinis tikslas – sugražinti žmogų į įprastą gyvenimą ir norimas fizines veiklas su tam tikromis korekcijomis.

Aptarsime dažniausiai naudojamus epikondilito gydymo metodus bei jų efektyvumą, atsižvelgiant į mokslininkų tyrimus.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali suteikti trumpalaikį analgetinį (skausmą mažinantį) poveikį. Nėra pastebėta, jog NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) pagerintų kumščio suspaudimo jėgą ar padidintų judesių amplitudę. Mokslinėse studijose pažymima, jog kortikosteroidų injekcijos buvo efektyvesnės nei geriami NVNU trumpuoju laikotarpiu (4 sav.), tačiau nebuvo pastebėta jokio skirtumo ilguoju periodu.

 

Pratimai

Nepaisant ginčytinai pasiskirsčiusių nuomonių, yra įrodymų, jog pratimai gali būti efektyvesni mažinant skausmą bei gerinant funkciją negu ultragarsas, placebo pagrindu veikiantis ultragarsas bei frikcinis masažas. Remiantis tyrimais teigiama, jog raumenų stiprinimo programa turėtų būtų pradedama iškart, kai tik leidžia skausmas. Pradedama nuo izometrinio pobūdžio pratimų, o kai pratimai atliekami be skausmo, pereinama prie ekscentrinio ir koncentrinio pobūdžio pratimų. Mokslinės studijos patvirtina raumenų stiprinimo naudą, bet pažymi, jog gydymas turi būti kompleksinis.

Manualinė terapija ir manipuliacija

Apibendrinant tyrimų rezultatų išvadas – manualinė terapija, skirta alkūnei, riešui ir kaklinei stuburo daliai, gali sumažinti skausmą ir padidinti sugriebimo jėgą iškart po procedūros. Tačiau trūksta įodymų apie ilgalaikį manualinės terapijos klinikinį efektyvumą.

Įtvarai

Tyrimų rezultatai yra prieštaringi, kalbant apie įtvarais grįstą gydymo efektyvumą, atsižvelgiant į skausmo mažinimą bei funkcijos gerėjimą, lyginant su placebu arba kontroline grupe. Įtvarai gali būti tokie pat efektyvūs kaip ir kortikosteroidų injekcijos trumpame gydymo periode. Nėra pakankamai įrodymų, jog vieni įtvarai yra efektyvesni už kitus, kalbant apie trumpą gydymo periodą arba, kad įtvaras kartu su kito pobūdžio gydymu suteikia papildomos naudos. Literatūroje pažymima, kad įtvarai gali palengvinti/pagerinti paciento gebėjimą atlikti kasdieninę veiklą. Todėl rekomenduojama naudoti įtvarus reabilitacijos eigoje bei veiklose, kurios galimai didinins simptomus (tenisas; darbas, kuris reikalauja pasikartojančio riešo ištiesimo).

Pastebėta, jog daugelis žmonių neteisingai naudoja įtvarus dėdami juos ant skausmingos vietos! Įtvaras turėtų būti dedamas ant viršutinės dilbio dalies apie 10 cm. žemiau alkūnės.

Akupunktūra

Anot mokslinių studijų, akupunktūra gali būti efektyvesnė nei placebo efektas, mažinant skausmą bei gerinant paciento funkcionalumą, tačiau šis efeketas yra abejotinas 2-3 mėn. perspektyvoje. Akupunktūra taip pat efektyviau sumažina paviršinį skausmą ir pagerina funkciją, nei tai daro  ultragarsas. Apžvalginio straipsnio duomenimis, akupunktūra gali būti efektyvesnis gydymo metodas nei placebas bei ultragarsas, lyginant skausmo pokytį ir funkcionalumą trumpuoju periodu.

 Lazeris

Straipsniuose nurodoma, jog 904 nm lazeris gali būti naudingas trumpuoju gydymosi periodu, lyginant jį su placebo efektu, tačiau nėra jokio skirtumo tarp lazerio ir kitų aktyvių intervencijų nei trumpuoju, nei ilguoju periodu. Pastebėta, jog lazerio bangos ilgis, kuris yra kitoks nei 904 nm, neturi jokių privalumų lyginant jį su placebo efektu.

Ultragarsas

Mokslinių studijų analizėse teigiama, jog ultragarsas nėra efektyvesnis gydymo metodas nei placebas, vertinant per skausmo mažėjimo ar savarankiškai suprantamo gydymosi prizmę trumpuoju periodu.

 Smūginės bangos terapija

Tiek ankstesni, tiek naujesni tyrimų duomenų rezultatai patvirtina, jog smūginės bangos terapija nėra efektyvesnė nei placebo efektas ar kiti gydymo būdai siekiant sumažinti skausmą.

Remiantis mokslinių studijų duomenimis, galime teigti, jog smūginės bangos terapija nėra efektyvesnė už placebą ir netgi gali būti mažiau efektyvi už kortikosteroidų injekcijas, kalbant apie skausmo mažinimą bei funkcijos gerinimą.

 Kombinuota programa

Mokslinių straipsnių duomenimis, kombinuotos programos, susidedančios iš mobilizacijų su judesiu bei pratimų, yra efektyvesnės už placebo injekcijas ir už „palaukime ir pažiūrėkime“ strategiją trumpuoju periodu, bei efektyvesnės už kortikosteroidų injekcijas ilguoju gydymo periodu. Kombinuotas gydymas, įtraukiant frikcinį masažą, gali neturėti skirtumo arba veikti blogiau negu kiti gydymo būdai, žvelgiant per skausmo mažinimo prizmę.

Vertėtų pastebėti, kad dažniausiai didžiausias efektas gaunamas probleminę sritį veikiant kompleksiškai (t.y. derinant skirtingus gydymo metodus).

 Kortikosteroidų injekcijos

Nepritarimas kortikosteroidų injekcijomis gydyti epikondilitą labai stiprėja. Pagrindine priežastimi laikomas  ilgalaikio efektyvumo įrodymų trūkumas. Buvo atliktos kelios mokslinės studijos, kuriose pacientų sveikata buvo sekama 1 metus nuo gydymo padžios. Rezultatai parodė, jog 72 proc. pacientų, gydytų kortikosteroidų injekcijomis, atsinaujino epikondilito simptomai ir tik 8 proc. atsinaujinimas buvo stebimas po kineziterapijos.

Apibendrinant, kortikostereidai turi teigiamą poveikį epikondilito gydymo procese trumpuoju periodu, bet nėra jokių įrodymų apie ilgalaikį jų efektyvumą. Mokslininių tyrimų duomenimis, buvo gauti blogesni klinikiniai rezultatai praėjus 1 metams po kortikosteroidų injekcijos, lyginant su placebo efektu. Reikėtų paminėti, kad kortikosteroidų injekcijos yra tik viena iš sudedamųjų gydymo dalių. Kitaip tariant, po injekcijų, reikėtų tęsti kompleksinį epikondilito gydymą.

 Trombocitais praturtintos kraujo plazmos injekcijos

Kraujo plazmos injekcijos į sausgyslę yra dar vienas iš epikondilito gydymo būdų. Paskutinės mokslinės studijos tyrė trombocitais praturtintos plazmos bei kortikosteroidų efektyvumą gydant epikondilitą. Rezultatai parodė, jog trombocitais praturtintos plazmos injekcijos yra efektyvesnės nei kortikostereoidų injekcijos atsižvelgiant  į skausmo kontrolę bei poveikio trukmę.

Kita mokslinė studija lygino trumpo ir vidutinio gydymo periodo rezultatus gydant lateralinį epikondilitą trombocitais praturtinta plazma su atvira operacija. Gauti rezultatai parodė, jog trombocitais praturtinta plazma yra efektyvesnė poveikio priemonė, mažinant skausmą bei gerinat funkcionalumą trumpuoju ir vidutiniuoju periodu.

Kol kas nėra iki galo aiškus ilgalaikis trombocitų praturtintos plazmos poveikis, monitoruojant lateralinį epikondilą, trūksta mokslinių studijų.

 Operacinis gydymas

Mokslininkai pažymi, jog lateralinis epikondilitas yra diagnozė, kuri gali būti sėkmingai gydoma konservatyviuoju būdu. Chirurginė intervencija reikalinga tik tuomet, kai konservatyvusis būdas neduoda gerų rezultatų arba rezultatai nėra tokie, kokių buvo tikėtasi po 6 mėn. gydymo.

Anot mokslininkų, artroskopinės įsisenėjusio lateralinio epikondilito operacijos duoda gerus rezultatus. Kuo trumpesnis skausmo bei diskomforto periodas prieš operaciją, tuo geresni rezultatai pasiekiami po jos.

 

 

 

 

LITERATŪRA

1. Bisset LM., Vicenzino B. (2015) Physiotherapy management of lateral epicondylalgia. Journal of Physiotherapy 61: 174–181.
2. Brukner P., Khan K. Clinical Sports Medicine. 3rd edition. McGraw-Hill; 2006.
3. Coombes BK.,Bisset L.,Brooks P., Khan A., Vicenzino B. Effect of corticosteroid injection, physiotherapy, or both on clinical outcomes in patients with unilateral lateral epicondylalgia: a randomized controlled trial. JAMA. 2013 Feb 6;309(5):461-9.
4. Johnson GW., Cadwallader K., Scheffel SB., Epperly TD. Treatment of Lateral Epicondylitis. Family Medicine Residency of Idaho, Boise, Idaho. 2007 Sep 15;76(6):843-8.
5. Karaduman M.,Okkaoglu MC.,Sesen H., Taskesen A., Ozdemir M., Altay M. Platelet-rich plasma versus open surgical release in chronic tennis elbow: A retrospective comparative study. Journal of Orthopedics 1 3 ( 2 0 1 6 ) 1 0 – 1 4.
6. Magee D J. Orthopedic Physical Assessment. 5th ed. Saunders: Elsevier; 2008.
7. Martínez-Montiel O.,Valencia-Martinez G.,Blanco-Bucio P., Villalobos-Campuzano C. Treatment of elbow epicondylitis with platelet rich plasma versus local corticosteroids. Acta Ortopédica Mexicana 2015; 29(3): May.-Jun: 155-158.
8. Nascimento AT., Claudio GK. Arthroscopic surgical treatment of recalcitrant lateral epicondylitis – A series of 47 cases. Revista Brasileira de Ortopedia. 2017;5 2(1):46–51.
9. Shockwave Therapy for Pain Associated with Upper Extremity Orthopedic Disorders: A Review of the Clinical and Cost-Effectiveness. Ottawa (ON): Canadian Agency for Drugs and Technologies in Health; 2016 Sep.