Kulkšnies patempimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių sporto traumų. Ypatingai dažnai savo kulkšnis traumuoja krepšininkai(-ės) (moterys dažniau), tinklininkai(-ės) bei lakroso žaidėjai (-os). Traumos metu sportininko(-ės) pėda nevalingai pakrypsta į šoną (pėdos inversija), taip pažeisdama šoninius kulkšnies raiščius (1 pav.) bei šeivinių raumenų sausgysles (2 pav.).

Traumos mechanizmas

Dažniausiai pasitaiko tipiškas pažeidos mechanizmas, kuomet svorį laikanti (atraminė) pėda netikėtai ir stipriai pakrypsta į šoną (staigi pėdos inversija). Yra pastebėta, jog čiurnos patempimas įvyksta kartu su apatinės galūnės išorine rotacija. Tokio pobūdžio traumos nutinka nesėkmingai nusileidus ant greta esančio žaidėjo kojos arba grindinio, staigiai keičiant judėjimo kryptį arba tiesioginio kontakto su kitu sportininku metu (3 pav.).

Tyrimais įrodyta, jog apie 30-40 proc. žmonių, kurie buvo patyrę izoliuotą kulkšnies patempimą, ateityje patirs kartotinius tos pačios kulkšnies patempimus. Tokių traumų pasekoje, atsiranda chroniškas kulkšnies skausmas bei bendras nestabilumas.

Asmenys su chronišku kulkšnies nestabilumu dažnai nurodo, kad jų kulkšnis yra nestabili, „per laisva“ sportinės arba net įprastinės, kasdieninės veiklos metu. Dėl nuolatinio čiurnos traumavimo  padidėja rizika vystytis kulkšnies osteoartritui.

 

Priežastingumas

Kodėl vieniems žmonėms atsiranda chroniškas kulkšnies nestabilumas, o kitiems ne, dar nėra iki galo aišku. Yra nemažai įrodymų, teigiančių, kad chroniškas kulkšnies nestabilumas priklauso nuo sutrikusios proriorecepcijos* (jutimų), kuri atsiranda dėl nuolat pasikartojančių šoninių kulkšnies raiščių bei mechanoreceptorių* pažeidimų. Dėl to, centrinė nervų sistema (CNS) gauna iškreiptą, netikslią informaciją iš mechanoreceptorių ir kūnas nebesugeba adekvačiai reaguoti į pasikeitusią pėdos padėtį, kitaip tariant, negali sugeneruoti efektyvaus bei savalaikio gynybinio atsako, kuris apsaugotų kulkšnį nuo traumos. Mokslinių studijų rezultatai rodo, jog žmonėms, kuriems diagnozuotas chroniškas kulkšnies nestabilumas stebima:

• Sutrikusi kulkšnies propriorecepcija.

  

• Padidėjęs posturalinis nestabilumas arba sutrikęs kūno balansas (dažniausiai pastebima stovint ant vienos kojos).
• Sulėtėjęs lokalių raumenų reakcijos laikas (šeiviniai ilgasis ir trumpasis raumenys (4 pav.).
• Sutrikęs apatinės galūnės raumenų rekrutavimo modelis.

 

Ėjimo analizė atskleidė, jog asmenims su chronišku kulkšnies nestabilumu, pėda į šoną krypsta 6-7⁰ daugiau (pėdos inversija) nei sveikų pėdų atstovų. Dėl proprioreceptorikos sutrikdymo ir iškreiptos informacijos iš mechanoreceptorių gavimo CNS negali teisingai aptikti/indentifikuoti pėdos padėties erdvėje, taip pat, dažnai stebimas (vėluoti) šeivinių raumenų grupės valdymo sutrikdymas. Šie pakitimai yra šoninių kulšnies raiščių, o kartu ir mechanoreceptorių pažeidimo rezultatas.

Yra nustatyta, jog žmonės su chronišku kulkšnies nestabilumu, turi per daug į priekį pasislinkusį tolimąjį šeivikaulį galą. Taip nutinka dėl padidėjusios įtampos tenkančios šeivikauliniam šokikaulio raiščiui (talo-fibular). Per didelis tolimojo šeivikaulio galo poslinkis pirmyn neigiamai veikia kulkšnies kinematiką  ir didina apkrovą tenkančią kulkšniai.

 

Nėra vieningos nuomonės, kas sukelia chronišką kulkšnies nestabilumą. Tikėtina, jog tai priklauso nuo keleto faktorių. Visgi, viena iš svariausių priežaščių laikoma sutrikusi kulkšnies propriorecepcija, kuri sutrigdo bendrą posturalinį stabilumą bei dinaminį kūno atsaką, ko pasekoje kulkšnis tampa pažeidžiama.

 

 

Gydymo gairės

Asmenų su chronišku kulkšnies nestabilumu įvertinimas bei gydymas turėtų būti nukreiptas ne vien tik į kuklšnies nestabilumo akcentavimą (naudojant įtvarus, teipavimą bei silpnų raumenų stiprinimą), bet į balanso ir jėgos deficito viso kūno kaip visumos korekciją. Gydymo eigoje siūloma naudoti įvairias nestabilias platformas, siekiant retreniruoti judesio modelius bei pagerinti kulkšnies ir viso kūno proprioreceptoriką (5 pav.). Nustatyta, jog balansinių platformų ir dinaminių užduočių naudojimas bei progresyvus jų sunkinimas duoda gerų rezultatų gydant chronišką kulkšnies nestabilumą(6 pav.).

 

 

 

 

*propriorecèpcija [lot. proprius — nuosavas + ↗ recepcija], dirginimų iš organizmo griaučių raumenų, sausgyslių ir sąnarių priėmimas ir pavertimas nerviniu impulsu.

*mechanoreceptoriai – mechanorecèptoriai [mēchanē + ↗ receptoriai], mechaniniams dirginimams jautrūs receptoriai.

 

 

LITERATŪRA

Donald A. Neumann. Kinesiology of the musculoskeletal systems. Foundations for Rehabilitation, 2th edition, 2010.