KAKLO SKAUSMŲ APŽVALGA IR PAPLITIMAS

 Fizinis, psichologinis, socialinis bei ekonominis poveikis kaklo skausmams dar nėra iki galo ištirtas ir tinkamai įvertintas. Remiantis mokslinių studijų duomenis (Global Burden of Disease 2010) kaklo skausmas yra ketvirta priežastis, dėl kurios žmonės tampa nedarbingi į priekį praleisdami tik nugaros skausmus, depresiją ir artralgijas*. Apie 50 proc. visų žmonių per savo gyvenimą bent kartą yra patyrę kaklo skausmų epizodų. Yra nustatyta, jog kaklo skausmai dažniausiai kankina vidutinio amžiaus moteris. Taip pat pastebėta, jog kaklo skausmai yra susiję ir gali pasireikšti (arba suaštrėti) kartu su galvos, nugaros, sąnarių skausmais bei depresija.

 KAKLO SĄNDARA

Kaklinė stuburo dalis yra sudaryta iš 7 slankstelių. Slankstelius jungia tarpslanksteliniai diskai bei keletas porų kaklinių sąnarių (fasetinių sąnarių). Kaklo srityje taip pat lokalizuojasi nervai, raumenys, arterijos, venos, limfinės liaukos, skydliaukė, prieskydinės liaukos, stemplė, gerklos ir trachėja. Ligos arba tam tikros patalogijos, veikiančios kiekvieną iš šių struktūrų, gali sukelti kaklo skausmą.

 KAKLO SKAUSMŲ PRIEŽASTYS

Kaklo skausmai gali atsirasti dėl šių priežaščių:

• Netinkama laikysena. Dėl ydingos laikysenos bei priverstinės kūno padėties žmonės dažnai „pernaudoja“ (angl. overuse) tam tikrus kaklo raumenis. „Pernaudojimas“ (angl. overuse) – terminas apibūdinantis nesąmoningą vienos ar keleto raumeninių grupių besaikį naudojimą (angl. overuse). Pvz.: Jūs dirbate sėdimą darbą ir daug valandų praleidžiate prie kompiuterio ar naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais (priverstinė kūno ir galvos padėtis). Nuo kasdieninės priverstinės kūno padėties gali atsirasti kaklo ir pečių juostos raumenų įtampa. Kitaip tariant, atsiranda raumenų disbalansas, kai vieni raumenys dirba per daug, o kiti per mažai. Ilgalaikės raumeninės įtampos pradeda „griauti“ greta esančių struktūrų darbą, ko pasekoje Jūsų kūnas pradeda dirbti nenormaliu rėžimu (sutrigdoma kūno biomechanika). Tik laiko klausimas, kada prasidės greta esančių sričių skausmai (kaklo, pečių juostos, galvos skausmai).

• Kaklo sąnarių bei tarpslankstelinių diskų degeneraciniai procesai dėl ligų (artritas, osteoartritas, osteochondrozė, reumatoidinis artritas) ar/ir perkrovų. Kaip ir visi kiti kūno sąnariai, taip ir kaklo (fasetiniai sąnariai) kartu su tarpslanksteliniais diskais su amžiumi degeneruoja (dėvisi). Dėl netolygaus apkrovų pasiskirstymo kakle arba/ir įvairių ligų poveikio gali pakisti kaklo sąnarių paviršiai (degeneruoti), plyšti tarpslanksteliniai diskai bei formuotis disko išvaržos, ko pasekoje gali sumažėti kaklo judesių amplitudė, prasidėti uždegiminiai procesai sąnariuose (kapsulitas), užstrigti vienas ar keli kakliniai sąnariai. Visi minėti faktoriai gali sukelti kaklo sąstingį ir skausmą, galvos skausmą, maudimą, kaklo raumenų ir pečių juostos įtampą bei apčiuopiamai sumažinti kaklo judesių amplitudę.

• Nervinių šaknelių užspaudimas (kompresija). Tarpslankstelinio disko išvaržos ir/arba susiformavusios kaulinės ataugėlės (osteofitai) gali dirginti nervines šakneles, išeinančias iš nugaros smegenų. Dėl nervinių šaknelių dirginimo gali apčiuopiamai sumažėti rankų raumėnų jėga bei ištvermė, atsirasti nemalonūs pojūčiai (skausmas, tirpimas, dilgčiojimas, deginimas, šaudantis skausmas), plintantys į pečių juostą ir/ar rankas.

• 

  Skiriamos traumos (nardymas; automobilių avarijos („botago kirčio“); paprasti kritimai kasdienių veiklų metu ir t.t.)) ir sportinės traumos (imtynės, ledo ritulys, futbolas ir kt.). Pakankamai dažna kaklos skausmo priežastis yra „botago kirčio“* trauma, kuri įvyksta autoavarijų metu. Klasikinis „botago kirčio“ traumos variantas yra toks: avarijos kaltininkas atsitrenkia Jums į mašinos galą, ko pasekoje Jūsų kaklas staigiai ir nevalingai sujuda atgal ir pirmyn. Tokio staigaus ir nevalingo judesio metu yra pažeidžiami minkštieji Jūsų kaklo audiniai, ko pasekoje po kurio laiko gali atsirasti kaklo ir pečių juostos skausmas, tirpimas, dilgčiojimas, deginimo jausmas. Dažniausiai kaklo pažeidimai pasitaiko minkštuosiuose audiniuose: raumenyse ir raiščiuose. Kaklinės stuburo dalies lūžiai gali sukelti paralyžių.

• Nepatogios miegojimo pozicijos (pakeitus pagalvę ar čiužinį, miegant ne savo lovoje ir t.t); perpūtus kaklą skersvėjui; dėl staigių temperatūrų pokyčių. Dėl šių priežasščių gali kilti uždegiminės reakcijos, atisrasti kaklo skausmai ar sąstingis.

• Įvairios ligos ir kitos. patologijos. Reumatoidinis artritas, meningitas, navikai, infekcijos, įgimtos kaklo slankstelių anomalijos gali išprovokuoti kaklo skausmus.

KĄ VARGINA KAKLO SKAUSMAI?

 Remiantis mokslinių studijų duomenų rezultatais, kaklo skausmai labiau paplitę tarp moteriškos lyties atstovių. Skausmai kaklinėje stuburo dalyje priklauso nuo genetikos, psichopatalogijų (depresija, nerimas ir t.t), miego sutrikimų, rūkymo ir pasyvaus gyvenimo būdo. Kalbant apie nutukimą, epidemiologinių studijų rezultatai dažniausiai, bet ne visada, atranda asociacijų tarp kaklo ir pečių juostos skausmų ir kūno masės indekso. Yra keletas priežaščių, dėl kurių nutukę žmonės turi padidintą riziką kaklo skausmų atsiradimui: padidėjęs sisteminis uždegimas, žalingi struktūriniai pokyčiai, padidėjęs mechaninis stresas ir žemės reakcijos jėga, sumažėjusi raumenų jėga, psichosocialinės problemos, didesnė negalia susijusi su kineziofobija*, lyginant su antsvorio neturinčiais žmonėmis.
Taip pat yra nustatyta, jog kai kurių profesijų atstovai (pvz.: IT specialistai, biuro darbuotojai, įvairių sričių amatininkai, sveikatos priežiūros specialistai) dėl savo darbo specifikos turi padidintą riziką kaklo skausmų atsiradimui.

KAKLO SKAUSMŲ KLASIFIKACIJA

 Dažniausiai kaklo skausmai yra klasifikuojami pagal trukmę (ūmus, <6 savaitės; poūmis, ≤3 mėn.; chroniškas, >3 mėn.), intensyvumą; struktūrą ir tipą (mechaninis; neuropatinis). Tarp įvairių skausmo klasifikavimo būdų trukmė yra laikoma viena iš geriausių ir informatyviausių, kalbant apie rezultatų prognozavimą. Yra nustatyta, kad kuo trumpesnė skausmo trukmė, tuo geresnė prognozė, lyginant su ilgai besitęsiančiu skausmu.
Taip pat kaklo skausmas gali būti klasifikuojamas pagal skausmo mechanizmą: mechaninis, neuropatinis arba antrinis, atsiradęs dėl kitos priežasties (plintantis/atsiduodantis skausmas iš širdies arba dėl kraujagyslių patalogijos).

Mechaninis skausmas – skausmas, kurio ištakos prasideda nuo stuburo arba iš jį palaikančių struktūrų (raiščių ir raumenų). Mechaninio skausmo pvz.: skausmas atsirandantis/kylantis iš fasetinių stuburo sąnarių (atsirandantis dėl smulkiųjų stuburo sąnarių patalogijų), diskogeninis skausmas (skausmas dėl plyšusio tarpslankstelinio disko (fibrozinio žiedo plyšimas) bei miofascialinis skausmas (skausmas dėl raumenų bei fascijų įtampos).

Neuropatinis skausmas atsiranda daugiausiai dėl traumų ar ligos, susijusios su periferine nervų sistema, kuri paprastai apima mechaninį ar cheminį nervinių šaknelių sudirginimą. Periferinio neuropatinio skausmo pvz.: nervinių šaknelių dirginimas dėl disko išvaržos arba osteofitų (kaulinių ataugėlių) ir stuburo kanalo stenozės (stuburo kanalo susiaurėjimo).

KAKLO SKAUSMŲ DIAGNOSTIKA

 Norint išsiaiškinti Jūsų kaklo skausmų priežastis, visų pirma atliekamas kineziterapinis probleminės srities ištyrimas (fiziologiniai judesiai, specialieji testai, raumenų testavimas). Reikalui esant naudojami šie pagrindiniai radiologiniai tyrimai:

• Rentgenograma.
• Kompiuterinės tomografijos tyrimas (KT).
• Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT).

 PROBLEMINĖS SRITIES IŠTYRIMAS

 Siekiant nustatyti skausmo šaltinį (-ius) bei priežastį (-is), atliekamas probleminės srities bei greta esančių struktūrų ištyrimas. Diagnozuojat kaklo skausmų priežastį (-is), labai svarbu žinoti su kaklo skausmais susijusią simptomų istoriją bei pasitikslinti apie ankstesnes kaklo traumas. Sekantis žingsnis – pažymėti esamo skausmo lokaciją, intensyvumą, trukmę, bei skausmo plitimą, identifikuoti skausmą didinančias arba mažinančias pozicijas bei judesius. Toliau seka objektyvus paciento būklės įvertinimas, patikrinami fziologiniai probleminės srities judesiai, atliekami specialieji testai. Esant reikalui ištestuojami atitinkami raumenys.
Probleminės srities ištyrimo metu galima diferencijuoti skausmą provokuojančias struktūras. Jeigu kineziterapeutui kyla klausimų dėl skausmo priežasties ar esamo pažeidimo mąsto, Jums bus rekomenduojama atlikti atitinkamus radiologinius tyrimus (dažniausiai atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas). Labai svarbu, jog prieš pradedant koreguoti tam tikras struktūras, būtų atliktas išsamus probleminės srities ištyrimas. Nuo to priklausys atitinkamų sprendimų priėmimas bei gydymo efektyvumas ir trukmė.

RENTGENOGRAMA

 Pacientams, kuriems yra įtariami struktūriai stuburo pakitimai ((skoliozė (stuburo iškrypimas), spondiliolistezė (slankstelių poslinkis vienas kito atžvilgiu) ar lūžiai)), įprastai užtenka rentgeno tyrimo, norint patvirtinti arba paneigti diagnozę. Reikėtų paminėti, jog rentgeno tyrimas kaklo skausmų diagnostikoje yra mažai informatyvus ir parodo tik kaulinių struktūrų pakitimus. Vadinasi, jeigu Jūsų skausmo priežastis yra ne kaulinėse struktūrose, o minkštuosiuose audiniuose (dažniausiai taip ir būna), rentgeno tyrimas Jūsų skausmo priežasties neatskleis.

 KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS TYRIMAS (KT)

 KT tyrimas plačiai naudojamas stuburo patalogijų diagnostikoje. KT privalumai:

• Tyrimas pasižymi aukšta vaizdavimo raiška, greitu atlikimu, todėl pasitaiko mažiau vaizdavimo klaidų dėl paciento judėjimo.
• Pirmaeilio tyrimo, kuomet reikalingas skubus paciento ištyrimas, pvz.: pacientas nesąmoningas, arba prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų, arba, kai dėl kontraindikacijų negalima atlikti magnetinio rezonanso tyrimo (MRT).
• KT gali labai tiksliai apibrėžti žmogaus kūne esančias kaulines struktūras.
• Pagrindinis privalumas– šis tyrimas gali vaizduoti minkštuosius audinius, kaulus, ir kraujagysles tuo pačiu metu.

Pagrindiniai trūkumai:

• tyrimas atliekamas naudojant jonizuojančią spinduliuotę (radiaciją), todėl nerekomenduojama nėščiosioms ar vaikams dėl apšvitos rizikos.
• Daug prastesnis minkštųjų audinių atvaizdavimas, lyginant su magnetinio rezonanso tyrimu.
• Tyrimas neatliekamas didelio laipsnio nutukimą turintiems asmenims bei tiems, kuriuos vargina klaustrafobija.
• Tyrimas neatliekamas asmenims, kurių būklė nestabili. Jie negali sąmoningai kontaktuoti su personalu (protinės būklės sutrikimas), vargina dideli skausmai.

MAGNETINIO REZONANSO TYRIMAS (MRT)

 Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) yra pati iššamiausia ir jautriausia diagnostikos priemonė, norint aptikti minkštųjų audinių (tarpslankstelinių diskų, raumenų, raiščių) pažeidimus. MRT tyrimas plačiai naudojamas stuburo patalogijų diagnostikoje.

Pagrindiniai MRT privalumai:

• Leidžia gauti anatominius vaizdus bet kurioje plokštumoje ir teikia unikalią informaciją apie audinių charakteristikas. Parodo vos pastebimus skirtumus tarp skirtingų minkštųjų audinių rūšių.
• Neturi kenksmingo jonizuojančio spinduliuotės (radiacijos) poveikio žmogaus organizmui.
• Labai tiksliai atvaizduoja skirtingus minkštuosius audinius, pvz.: raiščius, sausgyslės, raumenis, tarpslankstelinius diskus, todėl plačiai naudojamas nugaros smegenų pažeidimams ir galvos smegenų auglių diagnostikoje.

Pagrindiniai trūkumai:

• pakankamai ilga tyrimo trukmė (~20-30 min.).
• Sudėtinga tirti ligonius, kuriuos vargina traukuliai, nestabilios būklės asmenis. Jie negali sąmoningai kontaktuoti su personalu (protinės būklės sutrikimas), vargina dideli skausmai (žmogus negali ilgai būti vienoje pozicijoje).
• Tyrimai atliekami pacientams, kurių svoris nėra didesnis kaip 110- 130 kg.
• Negalima atlikti per pirmąjį nėštumo trimestrą bei žindančioms kūdikius moterims.
• Negalima atlikti žmonėms, turintiems metalinius implantus (širdies stimuliatorių, poodinį defibriliatorių, insulino ar kitų vaistų pompas, metalines kabes po operacijų, spirales ir kt.).
• Gali būti komplikacijų (bet nebūtinai) tyrimą atlikti tatuiruotes turintiems žmonėms dėl galimo vaizdų iškraipymo, ar odos kaitimo.

Šis tyrimas (MRT) yra rekomenduojamas atlikti, kai:

• norima paneigti arba patvirtinti diagnozes, susijusias su sunkiais ar progresuojančiais neurologiniais sutrikimais;
• prieš atliekant chirurgines intervencijas (operacijas);
• yra nuolat besitęsiantis skausmas, kuris niekaip nereguoja į konservatyvų gydymą.

KAKLO SKAUSMŲ GYDYMO BŪDAI

MANUALINĖ TERAPIJA

Manualinė terapija – viena iš labai plačiai naudojamų kaklo skausmų gydymo būdų (pav.). Manualinės terapijos metu naudojamos stuburo manipuliacinės ir mobilizacinės technikos, kurių pagrindinis tikslas – pasyvių judesių metu sugražinti stuburo slankstelį į prieš tai buvusią (įprastą/normalią) poziciją (jeigu to reikia) bei grąžinti prarastas sąnarių judesių amplitudes. Tokiu būdu yra atkuriama tinkama (jeigu prieš tai ji buvo sutrigdyta) kūno biomechanika, ko pasekoje  panaikinama arba sumažinima raumeninė įtampa, skausmas, sugrąžinamos arba/ir padidinamos sąnarių judesių amplitutudės. Po manualinės terapijos pavadinimu taip pat slepiasi įvairios minkštųjų audinių bei miofascijalinės atpalaidavimo technikos. Vertėtų paminėti, jog jeigu nebus iki galo atstatyta sutrikusi kūno biomechanika, tikėtina, kad tolimesnės veiklos (įvairūs fiziniai pratimai) neduos Jums norimo rezultato.

AKUPUNKTŪRA/SAUSAS BADYMAS

 Akupuntūros metu, specialios adatos yra įbedamos į tam tikrus anatominius taškus siekiant: sumažinti skausmą arba sukelti anestetinį poveikį, atpalaiduoti įsitempusius raumenis, suaktyvinti kraujotaką ir medžiagų apykaitą bei paskatinti regeneracinius procesus. Akupunktūra turi pakankamai platų veikimo poveikį, kuris gali būti aiškinamas keliais aspektai. Akupunktūra gali sukelti šias organizmo reakcijas: vietinę (lokalią); refleksinę; mechaninę; poveikį galvos smegenims.
Mokslinėse studijose teigiama, jog trūksta mokslinių įrodymų apie akupunktūros efektyvumą ilguoju periodu. Yra teigiama, jog akupunktūra nėra pranašesnė už kitus gydymo būdus. Remianatis mokslinių tyrimų rekomendacijomis, akupunktūra gali būti taikoma kaip papildomas gydymo būdas iki tol, kol tai teikia apčiuopiamą naudą.
Derėtų paminėti, jog gydant miofascijinio* pobūdžio skausmus yra naudojamas taip vadinamas sausas bandymas (angl. dry needling). Sausas badymas – invazinis gydymo metodas, kurio metu specialios adatėlės įbedamos į odą ir raumenis, taikant tiesiai į miofascialinius trigerinius taškus*. Šis metodas dažniausiai naudojamas norint atpalaiduoti trigerinius taškus bei sumažinti skausmą, padidinti judesių amplitudę ir paspartinti paciento grįžimą į prieš tai buvusį funkcionalumo lygį .

ELEKTROTERAPIJA

 Elektroterapija – tai sąnarių, raumenų ir kitų minkštųjų audinių veikimas elektros srove per odą. Tai yra vienas iš potencialų gydymo būdų kovojant su kaklo skausmais. Tam tikros elektroterapijos srovės bei jų moduliacijos yra naudojamos norint: malšinti skausmą, gerinti kraujotaką bei medžiagų apykaitą, veikti priešuždegimiškai, atpalaiduoti bei stiprinti atitinkamus raumenis. Dažniausiai elektroterapija naudojama kaip sudedamoji procedūros dalis bei įeina į kompleksinės gydomosios programos sudėtį.

KINEZIOTEIPAVIMAS

Kinezioteipas yra elastinis terapinis teipas, savo sudėtyje neturintis jokių medikamentinių preparatų. Kinezioteipas naudojamas šiais raumenų-skeleto sistemos pažeidimų atvejais: traumos, patempimai, įvairios judamojo aparato disfunkcijos ir daugeliu kitų sutrikimų atveju. Mokslininkai teigia, kad kinezioteipavimas turi keletą funkcijų: 1) suteikia atramą/palaiko pažeistus raumenis bei sąnarius; 2) pagerina fascijų funkciją ir padeda išlaikyti norimą jų padėtį/poziciją; 3) padidina segmentinį stabilumą; 4) suaktyvina kraujo bei limfos tekėjimą; 5) Deaktyvuoja skausmą mažinant nociceptinius dirgiklius.
Vyrauja nuomonė, jog kinezioteipavimas gali būti vienas iš potencialų gydymo metodų, jeigu tai teikia apčiuopiamą naudą pacientui.

TIKSLINIAI FIZINIAI PRATIMAI

 Tiksliniai fiziniai pratimai įtraukia tiek pasyvius (atliekant kineziterapeutui), tiek ir aktyvius (paciento pastangos) judesius, kurie pirmiausiai atliekami su kineziterapeuto priežiūra, ir tik vėliau praktikuojami namuose. Tikslinių fizinių pratimų programa pradedama tik po išsamaus kūno biomechanikos ištyrimo bei nustatytų probleminių sričių korekcijos (jeigu to reikia).  Bendrąja prasme, užduočių tikslas – stabilizuoti bei sustiprinti aplink stuburą (ir ne tik) esančius bei ištempti sutrumpėjusius raumenis. Viena iš pagrindinių užduočių yra padėti (arba priversti) Jūsų kūnui sugrįžti į subalansuotai ir darniai dirbančią visumą. Minėtų veiksmų pasekoje turėtų būti: sumažinamas arba panaikinamas skausmas; pagerinama laikysena; padidinamas kūno lankstumas bei mobilumas, užkertamas kelias naujiems sutrikimams atsirasti; užtikrinama biomechaniškai darni ir subalansuota kūno veikla.
Remiantis mokslinių studijų duomenis, yra svarių įrodymų, jog tiksliniai fiziniai pratimai trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu gali sumažinti/palengvinti nespecifinius kaklo skausmus bei po „botago kirčio“ traumų atsirandantį diskomfortą, skausmą, nepatogumą. Tačiau visdar trūksta mokslinių įrodymų patvirtinančių vienos metodikos pranašumą kitos atžvilgiu, arba, kad tiksliniai fiziniai pratimai gali užkirsti kelią kaklo skausmo vystymuisi.

MASAŽAS

Masažas – vienas iš sudedamųjų kaklo ir pečių juostos atpalaidavimo būdų. Kitaip tariant, tai yra raumenų ir jungiamojo audinio manipuliavimas, siekiant pagerinti funkciją ir skatinti atsipalaidavimą bei gerą savijautą. Mokslinių straipsnių duomenys stokoja įrodymų apie reikšmingą funkcijos pagerėjimą po masažo. Teigiama, jog šis būdas (masažas) yra geriau negu nieko, tačiau jis nėra efektyvesnis už kitus aktyvius gydymo būdus trumpuoju ir vidutiniu gydymo laikotarpiu. Masažas dažniausiai taikomas su kitais gydymo būdais ir yra viena iš kompleksinio gydymo sudedamųjų dalių.

JOGA

 Joga – alternatyviosios terapijos forma, kurios metu yra skatinama skysčių apytaka keičiant įvairias kūno padėtis (Asanas), gerinama judesių amplitudė sąnariuose, didinamas lankstumas, raumenų jėga bei ištvermė, kūno balansas, koncentracija ir pasitikėjimas savimi bei įtraukiami tam tikri kvėpavimo elementai, kurie padeda pasiekti protinio atsipalaidavimo.
Remiantis moksliniais šaltiniai galime teigti, jog joga nėra efektyvesnė už tikslinių užduočių programą namuose. Vertėtų paminėti, jog joga – pakankamai specifinė terapijos forma, todėl prieš pradedant praktikuoti šiuos užsiėmimus (kaip ir pradededant kiekvieną kitą terapijos formą), būtina konsultacija su šios srities specialistu! Praktika liudija, jog prieš pradedant praktikuoti jogą (kaip ir kitas veiklas), žmonėms dažniausiai reikia padėti išspręsti tam tikras biomechanikos spragas, kad joga (ar kita veikla) būtų maksimaliai efektyvi bei teiktianti naudą ir malonumą.

KOMPLEKSINIS POŽIŪRIS

Kompleksinis gydymo būdas – įvairių gydomųjų terapijų kombinacija, siekiant geriausio rezultato per trumpiausią laiką. Ivairiapusiškas požiūris į susidariusią situaciją, objektyvus jos įvertinimas, tinkamų sprendimų priėmimas bei kompleksinis gydomųjų terapijų kombinacijų parinkimas – tiesiausias kelias į judėjimą be skausmo ir gerą gyvenimo kokybę! Nėra auksinio gydymo standarto, yra tik rekomendacijos, o Jūsų “aukso viduriuką“ turi atrasti Jumis besirūpinantys sveikatos priežiūros specialistai.

MEDIKAMENTINIS GYDYMAS

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

 Mokslinių tyrimų rezulatati byloja apie teigiamą nesteroidinių priešuždegiminių vaistų poveikį malšinant stuburo skausmus, tačiau nėra daug formalios informacijos apie šių medikamentų poveikį, konkrečiai esant kaklo skausmams. Yra atlikta keletas mokslinių studijų, kurių tyrimų rezultatai liudija, jog nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai yra efektyvūs mažinant mechaninio pobūdžio kaklos skausmus. Vienoje studijoje buvo lyginamas manualinės terapijos, naminės pratimų programos bei nesteroidinių priešuždegiminių vaistų poveikis gydant ūmius ir poūmius kaklo skausmus. Rezultatai atskleidė, jog manualinės terapijos bei naminės pratimų programos poveikis buvo efektyvesnis nei medikamentinis gydymo būdas 12 mėn. laikotarpyje.

 Kortikosteroidai

 Gydymas kortikosteroidų* injekcijomis yra vienas iš medikamentinių kaklo skausmų gydymo būdų. Remiantis mokslinių studijų duomenimis, šie medikamentai gali padėti slopinti kaklos skausmus bei pagerinti paciento būklę. Yra nustatyta, jog kortikosteroidų injekcijos kartu su koncervatyviuoju gydymo būdu veikia kur kas efektyviau nei atskirai. Tačiau yra ir daug prieštaringų nuomonių apie chronišką kaklo skausmo gydymą kortikosteroidų injekcijomis tiems žmonėms, kuriems diagnozuota radikulopatija* bei kanalo stenozė*.

Operacinis gydymas

 Operaciniu gydymo būdu taip pat galima spręsti kaklo skausmų problemas. Dažniausiai chirurginė intervencija pasirenkama tada, kai visi koncervatyvūs ir alternatyvūs gydymo būdai nebeteikia apčiuopiamos naudos. Buvo atliktas tyrimas, kuriame lyginama operacinis gydymo būdas + kineziterapija su kineziterapija, žmonėms su radikulopatija. Rezultatai parodė, jog pirmasis gydymo būdas buvo efektyvis už antrąjį praėjus vieniems metams, bet nebuvo aptikta reikšmingo skirtumo po dviejų. Nėra vieningos nuomonės, kuris iš gydymo būdų yra geresnis, tai labai individualu ir priklauso nuo paciento būklės. Operacinio gydymo sėkmingumas priklauso nuo esamos situacijos sudėtingumo, žmonių anatominių savybių, gretutinių ligų, amžiaus bei kitų savybių. Svarstant apie chirurginį gydymo būda būtų idealu (būtina), jog galėtumėte pasikonsultuoti su keliais skirtingais kineziterapeutais bei mikrochirurgais. Išgirdę kelias skirtingų specialistų nuomones galėsite susidaryti bendrą situacijos vaizdą bei priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Žmonės, neapleiskite savo kūno, būkite atidūs, konsultuokitės su profesionalais, atsižvelkite į jų patarimus bei adekvačiai reaguokite į JUMS Jūsų kūno siunčiamus ženklus.

 

* artrálgija [gr. arthron — sąnarys + algos — skausmas], sąnario skausmas.

* kineziofobija – judesių baimė.

* „Botago Kirčio“ trauma (angl. whiplash) – tai netiesioginė kaklo ir galvos trauma, dažniausiai patiriama automobilių „priekis į galą“ ar šoninių susidūrimų metu.

* miofascialinis skausmas – raumenų ir juos dengiančių dangalų (fascijų) sukeltas skausmas.

* miofascialiniai trigeriniai taškai – labai įtempti raumeninių skaidulų pluoštai, kurie yra labai skausmingi ir jautrūs spaudimui.

* kortikosteròidai [lot. cortex — žievė + ↗ steroidai], antinksčių žievės steroidiniai hormonai; reguliuoja vandens, miner. medžiagų, angliavandenių, baltymų, riebalų apykaitą. Kortikosteroidai slopina uždegimą, mažina alergines reakcijas, palaiko organizmo vidinės terpės pastovumą.

* radikulopatija – tai nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimas, sukeliantis neurologinius simptomus.

* stenozė – stuburo kanalo susiaurėjimas.

LITERATŪRA

Cohen SP. Epidemiology, diagnosis, and treatment of neck pain. Mayo Clinic Proceedings. 2015; vol. 90; issue 2; 284-99.

Magee D J. Orthopedic Physical Assessment. 5th ed. Saunders: Elsevier; 2008.

http://www.apta.org