MRT ir CT skirtumai
Dažnai pacientai klausia apie radiologinius tyrimus. Šių tyrimų skirtumus, kenksmingumą, naudą jo ligos diagnozei patikslinti ar nustatyti. Parengėme išsamų straipsnį, kuo skiriasi MRT (magnetinio rezonanso tomografija) ir CT (kompiuterinė tomografija) tyrimai.
Kompiuterinė tomografija (CT) |
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) |
|
Vaizdavimui naudojama |
Rentgeno spinduliai |
Stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos |
Veikimo principas |
KT aparato rentgeno vamzdis spinduliuoja siaurą rentgeno spinduliuotės sluoksnį ir sukasi apie tiriamą objektą. Skanavimo metu matuojamas rentgeno spindulių sugėrimas praėjus tiriamąjį objektą iš šimto skirtingų kampų. Iš šių matavimų kompiuteris atkuria tiriamojo objekto vidaus vaizdą. |
Tam tikrų atomų branduoliai, esantys magnetiniame lauke, veikiami išorinio elektromagnetinio lauko sugeria energiją, o po to išspinduliuoja ją radijo signalo pavidalu. Tiriant MRT metodu, žmogaus kūnas tarsi supjaustomas plonais pjūveliais tam tikroje plokštumoje, todėl galima labai tiksliai vertinti pokyčių vietą, dydį, pokyčių išplitimą ir pan. |
Vaizdavimo specifiškumas |
Gera minkštųjų audinių diferencijacija, ypač naudojant intraveninį kontrastą. Aukšta vaizdavimo raiška, greitas atlikimas, todėl mažiau vaizdavimo klaidų dėl paciento judėjimo. |
Leidžia gauti anatominius vaizdus bet kurioje plokštumoje ir teikia unikalią informaciją apie audinių charakteristikas. Parodo vos pastebimų skirtumų tarp skiringų rūšių minkštųjų audinių. |
Tyrimo trukmė |
Paprastai tyrimas užtrunka tik kelias minutes. Patys naujausi KT aparatai gali atlikti viso kūno tyrimą nuo galvos iki kojų pirštų vos per 30 sekundžių. |
Dažniausiai skanavimas trunka 30 minučių. |
Apšvita, poveikis organizmui |
Atliekama naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę (radiaciją), todėl nerekomenduojama nėščioms moterims ar vaikams, nebent tai būtina, dėl apšvitos rizikos. Tyrimas neskausmingas, neinvazinis. |
Neturi kenksmingo jonizuojančios spinduliuotės (radiacijos) poveikio žmogaus organizmui. |
Taikymas |
Tinka kaulų traumų, plaučių ir krūtinės vaizdavimui, vėžio nustatymui. Plačiai naudojamas pacientams skubios pagalbos skyriuose. |
Tinka minkštųjų audinių tyrimui, pvz.: raiščių, sausgyslių ar nugaros smegenų pažeidimams bei galvos smegenų auglių diagnostikoje. |
Taikymo sritis |
KT gali labai tiksliai apibrėžti žmogaus kūne esančias kaulines struktūras. |
Labiau universalus nei rentgenas ir plačiai naudojamas įvairiems sveikatos sutrikimams nustatyti. |
Informacija apie kaulines struktūras |
Užtikrina detalų kaulinių struktūrų vaizdavimą. |
Mažiau tikslus, lyginant su rentgenu. |
Informacija apie minkštuosius audinius |
Pagrindinis privalumas, kad gali vaizduoti kaulus, minkštuosius audinius ir kraujagysles tuo pačiu metu. |
Daug tikslesnis minkštųjų audinių vaizdavimas lyginant su KT. |
Kontraindikuotini atvejai, kada tyrimo atlikti negalima |
Galima atlikti pacientams su metaliniais implantais. Negalima atlikti labai dideliems ar stambiems žmonėms bei turintiems širdies ritmo sutrikimų. |
Sudėtinga tirti ligonius, kuriuos vargina traukuliai, nes tyrimas nemažai užtrunka. Netinka labai nutukusiems žmonėms (virš 130 kg); Negalima atlikti per pirmąjį nėštumo trimestrą bei žindančioms kūdikius moterims. Taip pat žmonėms turintiems metalinius implantus (širdies stimuliatorių, poodinį širdies defibriliatorių, insulino ar kitų vaistų pompas, metalines kabutes po operacijos, spirales gimdoje ir kt.) ir tatuiruočių dėl galimo vaizdo iškraipymo ar pakenkimo pacientui. |